Kaip gera jausti viltį, laimę ir paguodą,

Kaip išganinga jų netekus laukti ir kentėti!

Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda,

Gyvenimas - naktis, bet jo skliautai žvaigždėti..

 

V.Mačernis

 

 

Gerbiamieji

Prasmingų užmojų ir tikslų, sėkmingų darbų, filosofiško žvilgsnio pilkoje kasdienybėje, ramybės ir šilumos namuose...

Linksmų švenčių Jums linki

Smalininkų bendruomenės centras

 

 

Smalininkų bendruomenės centras turi paramos gavėjo statusą. Norintys pervesti 2 procentus pajamų mokesčio turi užpildyti formą FR0512 "Prašymas pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą".

Joje reikia nurodyti šiuos bendruomenės centro rekvizitus:

įmonės kodas 158756793,

banko sąskaitos Nr. LT384010044300068189, DnB NORD bankas.

_________________________________________________________________

Vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m . rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. O1-1602 “Dėl Jurbarko rajono savivaldybės seniūnaičių rinkimų grafiko sudarymo” skelbiami seniūnaičių rinkimai Smalininkų seniūnijos seniūnaitijose:

Vidkiemio k. seniūnaitijoje – 2009 m. lapkričio 25 d. (Į Vidkiemio k. seniūnaitiją įeina Endriušių k., Kazikėnų k., Užbalių k., Užtilčių vk., Vilktakio vk., Tetervynės vk., Naudavrio vk. gyventojai).Gyventojų susirinkimas šaukiamas 18 val. Smalininkų kultūros centro salėje.

Smalininkų k. seniūnaitijoje – 2009 m. lapkričio 26 d. ( Į Smalininkų k. seniūnaitiją įeina Smalininkų k., Antšvenčių k., Beržų g., Parko g., Aukštagalių g. gyventojai).Gyventojų susirinkimas šaukiamas 18 val. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos salėje.

Smalininkų miesto seniūnaitijoje – 2009 m. lapkričio 27 d. ( Į Smalininkų miesto seniūnaitiją įeina Nemuno g., Stoties g., Kranto g., Kalninės g., Daržų g., Perkėlos g., Liepų g., Gėlių g., Tujų tako g. gyventojai).Gyventojų susirinkimas šaukiamas 18 val. Smalininkų kultūros centro salėje.

Seniūnaičiai renkami 2 metams, jie dirbs visuomeniniais pagrindais.

 

Seniūnaičių rinkimų tvarka patvirtinta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. O1- 138

KANDIDATŲ Į SENIŪNAIČIUS KĖLIMAS

 

1. Kandidatais į seniūnaičius gali būti siūlomi asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, deklaravę gyvenamąją vietą seniūnaitijos, kurios seniūnaičiu keliama kandidatūra, teritorijoje ir turintys rinkimų teisę. Kandidatais į seniūnaičius negali būti keliami Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

2. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti ne mažiau kaip 50 gyventojų, kuriems siūlymo pateikimo dieną yra sukakę 18 metų, gyvenamąją vietą deklaravę seniūnaitijos teritorijoje ir turintys rinkimų teisę, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje (toliau – rinkėjai). Asmuo gali siūlyti savo kandidatūrą, jeigu jai pritaria ne mažiau kaip 50 rinkėjų.

3.. Rinkimuose negali dalyvauti gyventojai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

4. Rinkėjai turi teisę siūlyti kandidatus į seniūnaičius per laikotarpį, nurodytą rinkimų grafike, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos nuo skelbimo, nurodyto , paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse dienos.

5. Asmenys, norintys siūlyti seniūnaičio kandidatūrą arba norintys iškelti savo kandidatūrą į seniūnaičius, kreipiasi į seniūniją, prašydami išduoti kandidatą į seniūnaičius palaikančių (siūlančių) rinkėjų parašų rinkimo lapus (toliau – parašų rinkimo lapai.

6. Rinkėjų siūlymai dėl kandidatų į seniūnaičius teikiami raštu seniūnijos seniūnui. Kartu su siūlymu turi būti pateikti šie dokumentai:

 

6.1. rašytinis kandidato sutikimas arba prašymas (1, 2 priedai);

6.2. kandidato asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

6.3 .pažyma apie kandidato deklaruotą gyvenamąją vietą;

 

6.4. trumpas gyvenimo aprašymas (ne daugiau kaip pusė A4 formato lapo);

6.5. kandidato fotonuotrauka 3x4 cm;

6.6. parašų rinkimo lapai su ne mažiau kaip 50 kandidatą palaikančių (siūlančių) rinkėjų parašų;

6.7. susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas, jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, asociacija ar įstaiga, organizacija;

7. Seniūnaičių rinkimai galimi, jei įregistruojamas bent vienas kandidatas. Kandidatas gali atšaukti savo kandidatūrą likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki seniūnaičio rinkimų. Atšaukdamas kandidatūrą kandidatas seniūnui turi pateikti rašytinį atsisakymą.

Administracijos direktorius kandidatų į seniūnaičius sąrašą skelbia per visuomenės informavimo priemones likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki rinkimų datos.

Telefonas pasiteiravimui – Smalininkų seniūnija (8 447) 56 268,

Kandidatų pasiūlymus seniūnijai pateikti iki š.m. lapkričio 17 d.

 Seniūnas

Saulius Jarutis

Su rugsėjo pirmąja, mieli mokytojai, mokiniai, tėveliai,

 Tegul pirmoji diena mokykloje būna dosni šypsenomis, gėlėmis ir saule..., o visi metai pilni atradimų, kūrybos, tolerancijos.

 Smalininkų bendruomenės centro taryba

 

2009-04-04	2009-04-04
2009-04-04	2009-04-04
2009-04-04	2009-04-04
2009-04-04

2009-03-18	2009-03-20
2009-03-20	2009-03-25
2009-03-25	2009-03-31
2009-03-31	2009-03-31
2009-04-01	2009-04-01
2009-04-03	2009-04-03
2009-04-03	2009-04-03
2009-04-03	2009-04-03
2009-04-03	2009-04-03
2009-04-03	2009-04-03
2009-04-03	2009-04-03
2009-04-03	2009-04-03

2009-04-03

2009-04-03

Smalininkų bendruomenės centras turi paramos gavėjo statusą.

Norintys pervesti 2 procentus pajamų mokesčio turi užpildyti formą FR0512 "Prašymas pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą".

Joje reikia nurodyti šiuos bendruomenės centro rekvizitus: įmonės kodas 158756793,

banko sąskaitos Nr. LT384010044300068189, DnB NORD bankas

Smalininkų gatves apšvies vėjasGruodis 4, 17:08, 2008 | Bendruomenės, aktualija 

„Mes dar vieną projektą įgyvendiname. Statome 250 kW galingumo vėjo jėgainę“, – dar besibaigiančios vasaros popietę ir pasigrožėję Nemuno pakrantę puošiančiomis skulptūromis jau rengėmės atsisveikinti kukliai užsiminė Smalininkų bendruomenės centro tarybos pirmininkė Vanda Stonienė.

Kinko vėją

„Idėją statyti vėjo jėgainę pagimdė gyvenimiškos problemos. Prastas miestelio apšvietimas, tamsiose gatvėse žmonės jaučiasi nesaugūs. Gyventojų nesaugumas didėja ir dėl to, kad nėra šaligatvių. Tenka vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi. Ypač neramu dėl vaikų, einančių į mokyklą, – į nusistebėjimą atsako Vanda ir paaiškina. – Ši mintis kilo Smalininkų bendruomenės centro tarybos narei Jolantai Bertašienei. Jos mintis bendruomenei patiko, nors atrodė nelabai reali. Tačiau daugiau pasidomėję, padiskutavę, nusprendėme imtis šio projekto. Juk vėjo jėgainės pagamintą elektros energiją galėsime parduoti Vakarų skirstomiesiems tinklams. Gautus pinigus kaupsime reinvesticiniame fonde. Pagal fondo nuostatus pinigai bus skirti paskolai padengti, jėgainės techninei priežiūrai, Smalininkų miestelio gatvių apšvietimui, šaligatvių sutvarkymui, jaunimo ekologinio klubo „Žalioji viltis“ aplinkosauginių projektų finansavimui, bendruomenės centro projektų kofinansavimui. Už gautus pinigus bendruomenė galės lengviau spręsti socialines, kultūrines problemas. O tai padės mažinti socialinę atskirtį, stiprinti smalininkiečių bendruomeniškumą. Be to, vėjo jėgainės statyba sustiprins ir partnerystės tinklus tarp vietos valdžios, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. Vėjo jėgainė svarbi ir aplinkosauginiu aspektu, nes vėjo jėgainių gaminama elektros energiją mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Per dešimt metų anglies dvideginio išmetimas sumažės per 1500 tonų.“

Viso projekto vertė – apie 1,3 mln.litų. Jungtinių Tautų vystymo fondo Mažųjų projektų programa Smalininkų bendruomenės centro projektui įgyvendinti skyrė beveik 124 tūkst.litų, daugiau kaip 90 tūkst. litų – žemės ūkio ministerija. Beveik 30 tūkst. litų iš lėšų bandomajai strategijai įgyvendinti skyrė Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybių vietos veiklos grupė „Nemunas“. 12 tūkst.litų projekto įgyvendinimui skyrė Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė dengia bendruomenės paskolos vėjo jėgainei įsigyti dalį palūkanų.

Kitas projektui reikalingas lėšas bendruomenė skolinosi. Derybos su bankais buvo sunkios, tikriausiai todėl, kad neturėjome patirties, o ir bankai tokios patirties, dirbti su bendruomenėmis, turi nedaug. Juolab, kad paskola didelė, beveik milijonas litų. Paskolą suteikė Jurbarko kredito unija, kuri jau keleri metai padeda bendruomenėm vykdyti projektus, teikdama finansinę paramą.

Skulptūros prie Nemuno

Kitas šiais metais įgyvendintas Smalininkų bendruomenės centro projektas, kurį finansavo „Nemuno“ vietos veiklos grupė – skulptorių stovykla.

„Daugiau kaip du šimtus metų Smalininkus puošia ąžuolų alėja. Su mieste augančiais medžiais visko nutinka. Juos nulaužia vėtra, atsiranda grėsmė transportui, pėstiesiems. Reikia medį nupjauti. Manau, miške nupjauti medį lengviau negu mieste. Ir ne tik dėl to, kad medis lyg suaugęs su miestu, bet ir dėl susidarančių nepatogumų. Reikalinga speciali technika, o tai reiškia, kad ir išlaidos medžiui nupjauti padidėja, – apie projekto gimimą pasakoja Vanda. – Tačiau ąžuolas lietuvių sąmonėje nėra paprastas medis. Su juo sunku atsisveikinti, todėl bendruomenės nariams ir kilo mintis suteikti jiems antrą gyvenimą. Idėjos autorius mokytojas, menininkas Juozas Budzinauskas.“

Jo dėka Smalininkuose pradėtos rengti drožėjų stovyklos. Tačiau čia kuriamos ir miesto parke statomos skulptūros nebuvo tradiciniai rūpintojėliai, pasakų ar legendų herojai, skulptūros Smalininkuose reprezentuoja modernųjį meną, verčia susimąstyti ir kiekvienam atrasti savąjį skulptūros vaizdą. Tai nėra vartotojiškas menas, visiems skoniams neįtiksi, o tikri menininkai ir nesistengia to daryti. Skulptorių stovyklas remia Žemės ūkio ir Kultūros ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė. „Šiemet rengiamai drožėjų stovyklai reikalingas lėšas nusprendėme gauti iš „Nemuno“ vietos veiklos grupės. Parengėme projektą „Ąžuolų alėja“. Projekto tikslas – ne tik surengti drožėjų stovyklą ir iš miestą puošusių ąžuolų sukurti skulptūras, bet ir medžio drožyba sudominti mūsų jaunimą. Kartu su profesionaliais menininkais skulptūras kūrė du Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokiniai – Edvardas Arcimavičius ir Arnas Ašmonas. Buvau labai maloniai nustebinta, kai atėjo šie vaikinai ir pasiteiravo, kuo jie galėtų prisidėti. Nors skulptūrų jie nekūrė, bet padėjo nužievinti ąžuolus, taip prisiliesdami prie kūrybos proceso, parodydami savo sąmoningumą, norą puoselėti gimtinėje grožį ir dar kartą įrodydami, kad jaunimas visai neabejingas, čia tik mes, suaugę, mėgstame padejuoti. Menininkai ne tik drožė skulptūras, daug bendravo, stebino savitu požiūriu į supantį pasaulį ir gyvenimo filosofija. Projektas sutelkė bendruomenę, stovyklą rėmė miestelio verslininkai, seniūnija, Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinė mokykla, Smalininkų technologijų ir verslo mokykla. Kas patalpas, elektrą, transportą suteikė, padėjo pastatyti skulptūras, kas kitokia forma parėmė“, – pasakoja Vanda Stonienė.

Stovykloje sukurtos skulptūros buvo atidengtos per Smalininkų miesto šventę, vykusią liepos 26 dieną.

„Dabar miesto parką puošia 24 skulptūros. Iš Žemės ūkio ministerijos gavę lėšų, planuojame sutvarkyti ir patį parką, pastatyti suoliukus, šiukšlių dėžes, prie skulptūrų stovelius su skulptūros pavadinimu ir autoriumi. Jei anksčiau Smalininkus svečiams per keliolika minučių parodydavome, dabar vien skulptūroms apžiūrėti geros valandos reikia“, – miesto permainomis pasidžiaugia Vanda, miesto ateitį siejanti su turizmo plėtra.

Užsuk, nepasigailėsi

Smalininkai įsikūrę skalvių žemėje. Per šią teritoriją ėjo nuolatinis vokiečių ordinų puldinėjimo kelias. 1251 m. Lietuvos valdovui Mindaugui diplomatiniais sumetimais apsikrikštijus ir su Kryžiuočiais sudarius sutartį, kuria išsižadama prūsų bei žemaičių žemių, skalviai patenka ordino priklausomybėn.

1422 spalio 26 d. ties Melno ežeru buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ordinas galutinai atsisakė Žemaitijos. Tarp Lietuvos ir Ordino buvo nustatyta valstybinė siena, galiojusi keletą šimtą metų. Ši taikos sutartis buvo istorinė Smalininkams – būtent šalia Smalininkų tekantis upelis Šventoji tapo Ordino – Lietuvos valstybinės sienos atkarpa.

Tiksli Smalininkų įkūrimo data nėra žinoma. Iki šių dienų Smalininkų apylinkėse stūksantys miškai liudija, kad čia nuo seno yra girių kraštas. Manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo pagrindinio gyventojų užsiėmimo. Išlikę istorijos faktai liudija, kad čia iš medžių sakų buvo gaminama derva, smala vadinama, o pačius amatininkus ir miestelį – Smaliais. Laikui bėgant miesteliui prigijo Smalininkų vardas.

Didelį vaidmenį miestelio formavimuisi suvaidino Nemunas. Būtent juo pro Smalininkus šimtmečiais buvo plukdoma mediena į Klaipėdos uostą. Neatsitiktinai 1811 m. Smalininkuose buvo pastatyta vandens matavimo stotis, kuri tuomet buvo pripažinta gražiausia Europoje. Kadangi per pavasarinius Nemuno potvynius stotis dažnai smarkiai nukentėdavo, 1845 m. ji buvo pertvarkyta ir išliko iki šių dienų.

1886 – 1888 m. buvo pastatytas ir Smalininkų uostas, kur net apie 60 laivų likdavo žiemoti. Uoste buvo įrengtos laivų dirbtuvės.

Spaudos draudimo metais per Smalininkus buvo gabenama lietuviška spauda į Didžiąją Lietuvą. Smalininkai priklausė vadinamam knygnešių Prūsijos keliui.

1905 m. Smalininkuose buvo nutiestas siauras geležinkelis, pastatyta stotis. Tai buvo padaryta dėl Vokietijos noro greitai ir patogiai išvežti iš uosto įvairias prekes, medieną. Geležinkelis ėjo nuo Smalininkų iki Pagėgių, kita šaka siekė Tilžę.

1923 m. sausio 9 d. buvo sudarytas Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kuriam vadovavo Martynas Jankus. Į Klaipėdos pasienį buvo įvesti Lietuvos kariuomenės daliniai ir sausio 15 d. sukilėliai įžengė į Klaipėdą. Tokiu būdu Smalininkai pateko į Nepriklausomos Lietuvos sudėtį, kur išbuvo iki 1939 m. kovo mėn., kai ūkinį ir kultūrinį krašto vystymąsi nutraukė hitlerinė okupacija.

Šiandien Smalininkai – nedidelis Jurbarko rajono miestelis, kuriame veikia katalikų šv. Juozapo ir evangelikų – liuteronų bažnyčios, yra trys mokyklos, verda pakankamai intensyvus kultūrinis gyvenimas.

Ateitis – turizmas

Geografinė padėtis, kultūrinis ir istorinis palikimas, žmonių entuziazmas, pasak Vandos Stonienės, lyg ir diktuoja perspektyvą. Smalininkai būtų įdomus turistinis objektas. Juo labiau, kad miesteliui sutvarkyti ir papuošti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programą skiriama nemaža parama. Turėk tik idėjų, entuziazmo ir aktyvių žmonių. Visu tuo Smalininkai nesiskundžia.

„Nors LEADER metodas kelia didelius reikalavimus ir kiekvienas norėtume, kad viskas būtų paprasčiau, tačiau negalime neįžvelgti jo gerųjų pusių. Būtent ši programa skatina kaimo žmones ieškoti naujų idėjų ir jas įgyvendinti, taip pagerinant savo gyvenimo kokybę. Įgyvendinant LEADER programos finansuojamus projektus, žmonės mokomi paprasčiausių dalykų: ieškoti finansavimui tinkamų idėjų, aktyvios veiklos. O kai žmoguje atsiranda noras kažką pakeisti ar sukurti, jis visada pasiekia užsibrėžto tikslo“, – sako Smalininkų bendruomenės centro pirmininkė Vanda Stonienė.

Genovaitė Paulikaitė

http://www.kontrastai.lt/?p=13715http://www.kontrastai.lt/?p=13715

Fantastiškas Smalininkų bendruomenės centro projektas

Projekto vertė 1,23 mln. Lt. Padedant (214 tūks. Lt.) Jungtinių tautų vystymo fondo Mažųjų projektų programai Smalininkų bendruomenės centras turės savo 250 kW vokiečių kompanijos „Wind Technik Nord“ naują vėjo jėgainę. VVG „Nemunas“ prisidės 26,5 tūkst. Lt, o Jurbarko savivaldybė – tik 12 tūkst. Lt. 0,944 mln. Lt – Jurbarko kredito unijos paskola. Investicijos turėtų atsipirkti per 5 metus. Kasmet bendruomenė planuoja pagaminti 671074 kWh gauti 0.2 mln. Lt pajamų.

Jau gautas statybų leidimas. Pradedama pamato statyba, nes tam skirtos medžiagos jau Lietuvoje, likusi jėgainės dalis atvažiuos apie gruodžio antrą dešimtadienį.

---

Idėja „pakinkyti vėją“ kilo bendruomenės centro narei Jolantai Bertašienei.

„Vėjo „malūnai“ man labai gražūs, bet sau tokio nepasistatysi – per brangu. Seniai domėjausi Mažųjų projektų programa, tačiau jos reikalavimai visada atrodydavo labai dideli ir neįvykdomi. Vis dėlto pateikėme programai savo idėjos aprašymą. Nuostabu: buvome pakviesti teikti paraišką“,- pasakojo J. Bertašienė.

Mažųjų projektų programa pritarė vėjo jėgainės statybos projekto finansavimui ir leido bendruomenei įgyvendinti projektą „Vėjo energijos panaudojimas socialinės atskirties mažinimui ir bendruomeniškumo stiprinimui Smalininkuose“. Jėgainės pagaminta energija bus parduodama AB VST, o gautas pelnas skiriamas miestelio apšvietimo sistemai atnaujinti, vaikų ir jaunimo ekologiniam ugdymui bei bendruomenei stiprinti.

Mažųjų projektų fondo koordinatorė Neda Leonavičiūtė užtikrino, kad toks didelis kaimo bendruomenės projektas Lietuvoje bus įgyvendinamas pirmą kartą. „Smalininkiečių projektas išskirtinis ne tik pagal brangumą – nepaprastai įdomi ir jo idėja, todėl manome, kad jis gali būti pavyzdžiu, kaip stiprinti bendruomenių veiklą, mažinant ekonominę ir socialinę atskirtį, o kartu siekiant mažinti ir klimato kaitą“,- sakė viešnia.

Pasak N. Leonavičiūtės, smalininkiečių projektas priskiriamas prioritetinei klimato kaitos mažinimo sričiai. Šiuo metu tai labai aktuali problema, nes klimato kaitos padarinius jaučiame kiekvieną dieną: anksčiau tik Azijai būdingos sausros, liūtys, vėjai dabar vis dažniau siaučia ir Europoje. Nors klimato kaitos sustabdyti neįmanoma, galime daug padaryti, kad ji vyktų lėčiau. Atsinaujinanti vėjo energija taip pat saugo gamtą nuo cheminių teršalų: 1 kW instaliuotos galios per metus Co2 dujų išmetimą į aplinką sumažina 600 kg.

„Kai projektas bus įgyvendintas, smalininkiečiai įsitikins, kad patys gali ne tik keisti savo gyvenimo sąlygas ir tuo pačiu prisidėti prie aplinkos išsaugojimo“,- sakė mažųjų projektų programos koordinatorė.

Vėjo jėgainė bus statoma ūkininko Romo Antano Andriuškevičios žemėje – geriausią vietą statiniui parinko konsultantai iš Ltd „Vėjų spektras“. Kadangi jėgainei užtenka nedidelio gabalėlio žemės, susitarti su ūkininku bendruomenės centro nariams nebuvo sunku, juo labiau, kad jėgainė netrukdys ganyti gyvulius, o netoli šios vietos gyvenamųjų namų nėra.

Bendruomenės centro nariai iš šio projekto tikisi ne tik finansinės naudos. Pasak šio centro pirmininkės Vandos Stonienės, svarbu, kad žmonės patikėtų bendruomeniškumo idėja. Prieš rašydami projektą, norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką gatvių apšvietimas daro žmonių saugumui ir jų gyvenimo kokybei, bendruomenės centro nariai apklausė 63 įvairaus amžiaus miestelio gyventojus.

„Apklausos rezultatų analizė patvirtino mūsų spėjimus. Dėl to, kad daugelis gatvių neapšviestos, nėra šaligatvių, gyventojai jaučiasi nesaugūs, nedalyvauja renginiuose. 62 proc. apklaustų smalininkiečių sutiktų prisidėti savo darbu įrengiant apšvietimo sistemą ir pritaria šiai idėjai. Manome, kad įgyvendinę projektą, dalį savo miestelio problemų išspręsime“,- įsitikinusi bendruomenės centro pirmininkė.

Informacija iš: „Ozonas“ ir smalininkai.lt“

 Lapkričio 21 d.18 val.

Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje

vyks koncertas

„Ruduo 2008“

Koncertuos

 šiuolaikinių šokių kolektyvas „Šypsena“,

vadovė Jolanta Telišauskienė;

 dainininkė ir gitaristė Violeta Simonavičienė

Kviečiame visus, visus dalyvauti, pasidžiaugti gražiausiomis sodybomis, ūkininkų derliumi.

Ateikite patys, paraginkite kaimynus ir atsineškite gerą nuotaiką. 

 

Smalininkų bendruomenės centras,

Smalininkų seniūnija

2007 m. lapkričio 7 dieną įvyko projekto "Vėjo energijos panaudojimas socialinės atskirties mažinimui ir bendruomeniškumo stiprinimui Smalininkuose" įvadinė konferencija. Keletas renginio akimirkų.. Projektą finansuoja Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ir Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija   Pateiktoje Smalininkų seniūnijos foto nuotraukoje mėlynu apskritimu pažymėta vėjo jėgainės įrengimo vieta su apsaugine zona ir privažiavimo keliu.

 

 Smalininkiečių pakinkytas vėjas neš pelną bendruomenei

 Pildosi Smalininkų bendruomenės centro svajonė turėti savo vėjo jėgainę. Padedant Jungtinių tautų vystymo fondo Mažųjų projektų programai, tai, kas atrodė neįmanoma, Smalininkuose taps realybe.

 Idėja „pakinkyti vėją“ kilo bendruomenės centro narei Jolantai Bertašienei.

  „Vėjo „malūnai“ man labai gražūs, bet sau tokio nepasistatysi – per brangu. Seniai domėjausi Mažųjų projektų programa, tačiau jos reikalavimai visada atrodydavo labai dideli ir neįvykdomi. Vis dėlto šių metų pradžioje pateikėme programai savo idėjos aprašymą. Nuostabu: buvome pakviesti teikti paraišką“,- pasakojo J. Bertašienė.

 Mažųjų projektų programa pritarė vėjo jėgainės statybos projekto finansavimui ir leido bendruomenei įgyvendinti projektą „Vėjo energijos panaudojimas socialinės atskirties mažinimui ir bendruomeniškumo stiprinimui Smalininkuose“. Jėgainės pagaminta energija bus parduodama AB VST, o gautas pelnas skiriamas miestelio apšvietimo sistemai atnaujinti, vaikų ir jaunimo ekologiniam ugdymui bei bendruomenei stiprinti. Birželio mėnesį šiam projektui pritarė ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai.

 Mažųjų projektų fondo koordinatorė Neda Leonavičiūtė užtikrino, kad toks didelis kaimo bendruomenės projektas Lietuvoje bus įgyvendinamas pirmą kartą. Bendra projekto vertė net 580 tūkst. Lt.

„Bet smalininkiečių projektas išskirtinis ne tik pagal brangumą – nepaprastai įdomi ir jo idėja, todėl manome, kad jis gali būti pavyzdžiu, kaip stiprinti bendruomenių veiklą, mažinant ekonominę ir socialinę atskirtį, o kartu siekiant mažinti ir klimato kaitą“,- sakė viešnia.

 Pasak N. Leonavičiūtės, smalininkiečių projektas priskiriamas prioritetinei klimato kaitos mažinimo sričiai. Šiuo metu tai labai aktuali problema, nes klimato kaitos padarinius jaučiame kiekvieną dieną: anksčiau tik Azijai būdingos sausros, liūtys, vėjai dabar vis dažniau siaučia ir Europoje. Nors klimato kaitos sustabdyti neįmanoma, galime daug padaryti, kad ji vyktų lėčiau. Atsinaujinanti vėjo energija taip pat saugo gamtą nuo cheminių teršalų: 1 kW instaliuotos galios per metus Co2 dujų išmetimą į aplinką sumažina 600 kg.

„Kai projektas bus įgyvendintas, smalininkiečiai įsitikins, kad patys gali ne tik keisti savo gyvenimo sąlygas ir tuo pačiu prisidėti prie aplinkos išsaugojimo“,- sakė mažųjų projektų programos koordinatorė.

 Vėjo jėgainė bus statoma ūkininko Romo Antano Andriuškevičios žemėje – geriausią vietą statiniui parinko konsultantai iš Ltd „Vėjų spektras“. Kadangi jėgainei užtenka nedidelio gabalėlio žemės, susitarti su ūkininku bendruomenės centro nariams nebuvo sunku, juo labiau, kad jėgainė netrukdys ganyti gyvulius, o netoli šios vietos gyvenamųjų namų nėra. Smalininkiečiai tikisi, kad vėjo jėgainė suktis pradės jau ateinančių metų pabaigoje – projektui įgyvendinti numatytas 18 mėnesių laikotarpis. Daugiausiai laiko užims investicinio projekto parengimas, vėjo jėgainės projektavimas, leidimų veiklai vykdyti gavimas. Statybos ir prijungimo darbai užtruks maždaug tris mėnesius.

 

Jau rugsėjo mėnesį turėtų būti pasirašyta finansavimo sutartis su mažųjų projektų programa. Smalininkiečiai tikisi dalį lėšų gauti iš savivaldybės Verslo ir kaimo rėmimo fondo, Žemės ūkio ministerijos bei Aplinkos apsaugos investicijų fondo. Tačiau įgyvendinant projektą nemaža finansinė rizika teks ir bendruomenės centrui: jau susitarta, kad bankas teiks bendruomenei kelių šimtų tūkstančių litų paskolą. J. Bertašienė tikina, kad skolinimosi patirties jų bendruomenė jau turi – buvo ėmusi paskolą projektui įgyvendinti, sėkmingai ją grąžino, todėl bankas bendruomenę pripažįsta patikimu partneriu. Konsultantai bendruomenės centro narius įtikino, kad vėjo jėgainių pastatymo kaštai turėtų atsipirkti maždaug per 10 metų. Tačiau smalininkiečiai nusiteikę optimistiškai: kadangi jų projektas gaus net keleto organizacijų paramą, atsipirkimo laikotarpis turėtų sutrumpėti per pusę.

 Taigi po penkių metų vėjo jėgainė Smalininkams neš pelną. Tačiau bendruomenės centro nariai iš šio projekto tikisi ne tik finansinės naudos. Pasak šio centro pirmininkės Vandos Stonienės, svarbu, kad žmonės patikėtų bendruomeniškumo idėja. Prieš rašydami projektą, norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką gatvių apšvietimas daro žmonių saugumui ir jų gyvenimo kokybei, bendruomenės centro nariai apklausė 63 įvairaus amžiaus miestelio gyventojus.

 „Apklausos rezultatų analizė patvirtino mūsų spėjimus. Dėl to, kad daugelis gatvių neapšviestos, nėra šaligatvių, gyventojai jaučiasi nesaugūs, nedalyvauja renginiuose. 62 proc. apklaustų smalininkiečių sutiktų prisidėti savo darbu įrengiant apšvietimo sistemą ir pritaria šiai idėjai. Manome, kad įgyvendinę projektą, dalį savo miestelio problemų išspręsime“,- įsitikinusi bendruomenės centro pirmininkė.